girokštėlis

girokštė̃lis sm. (2) kibiriukas su dangčiu: Perdžiūvo girokštė̃lis, neturiu kur darytis rūgšties Tr. Nutrūko girokštė̃lio lankas Kp. Šiemet prisidėjau keturis girokštėlius taukų Pšl. ║ Glv lauknešėlis.